ISTORIJA

“Sandoros” veikla 1904- 1940 met? laikotarpyje

            Daugiau nei prieš du šimtus met? Mažojoje Lietuvoje vokie?iai jau tur?jo išvyst? veikian?ias labdaryb?s organizacijas. 19-to šimtme?io antrojoje pus?je ir lietuvi? tarpe atsirado asmen?, kurie ragino lietuvius organizuotis savarankiškam krikš?ioniškam savitarpiniam labdaryb?s darbui, tuo nenusileisdami vokie?iams. Panaši? ?d?j? pagrindais buvo ?steigta,beveik prieš šimt? met?, lietuvi? evangelik? liuteron? labdaros ir kult?ros draugija “Sandora” (?steigimo metai-1904). Ta?iau tiesa yra ta, jog ne visus 97 metus “Sandoros” veikla gyvavo. Kaip ir didžioji dauguma bažnytini? organizacij?, II-ojo pasaulinio karo metais buvo uždraustos ir v?liau išnyko, taip ir draugystei “Sandora” liko laukti šviesesni? bei geresni? laik?. Tik maždaug prieš dešimt? met? “Sandoros” veikla v?l atgijo, r?m?j? iš vakar? d?ka. Ta?iau reikia pripažinti tai, jog atgijusi pastarosios organizacijos veikla yra daugiau ar mažiau pakitusi lyginant su priešk arine “Sandoros” veikla.

            Ši tema n?ra daug nagrin?ta. Ji papras?iausiai liko užgožta kit?, grei?iausiai svarbesni?, tem?. Gal tam ?takos tur?jo ir informacijos stygius, tod?l detalesni? tyrim? šia tema atlikta nebuvo. Nors ši bažnytin? organizacija savo gyvavimo laikotarpiu buvo sukaupusi gana nemenk? informacijos kiek? apie savo veikl?, ta?iau ?vair?s istorijos vingiai ši? informacij? išblašk? po ?vairias pasaulio vietas, o neretai ir visai pradangino. Taigi šiame straipsnyje nesant atliktiems detaliems tyrimams bus remiamasi pirminiais šaltiniais, t.y. pagrindinai bus naudojamasi publikuotais V. Gaigalai?io (34 metus buvo “Sandoros” pirmininkas) atsiminimais bei išlikusiais laikraš?io “Pagalba” originalais. Taip pat bus naudojamasi ir papildoma literat?ra, kad b?t? galima objektyviau ir aiškiau nušviesti tuo laikme?iu egzistavusias problemas bei situacij?, kurioje “Sandora” vyst? savo veikla.

            Šio straipsnio tema apima laikotarp? nuo 1904 met? iki 1939 met?, t.y. pradedant nuo šios organizacijos ?steigimo met? ir baigiant Klaip?dos krašto okupacija, kuomet naci? valdžia j?ga atpl?š? Klaip?dos krašt? nuo Lietuvos ir uždraud? bet kok? lietuvišk? veikim? Mažojoje Lietuvoje. Straipsnyje bus bandoma parodyti draugijos “Sandora” ?k?rimo motyvacij?, veikl? organizacijos ?steigimo pradžioje; veiklos kryptis bei pl?tra-darbo bei teritorijos atžvilgiu per 35-erius “Sandoros” gyvavimo metus . Be jau min?t? tiksl? taip pat bus kreipiamas d?mesys ir ?    tautines problemas, kurios taip pat nemažai ?takojo šios draugijos veikl?, pastarosios egzistavimo metais.

“Sandoros” ?steigimas ir jos veikla iki 1919m.

            Vienas esmini? faktori?, l?musi? pirm?j? liuteronišk? organizacij? atsiradim? Mažojoje Lietuvoje buvo - per ?vairias   kult?rines ir labdaryb?s organizacijas apsaugoti lietuvius nuo pašalin?s kult?ros ?takos bei ištaut?jimo. Nes tuo metu,t.y. 19 amžiuje buvo vykdoma gana stipri germanizacija.   Taigi toki? ir panaši? id?j? skatinamas, gr?ž?s 1903m. iš misijos darbo Indijoje, kunigas ir misionierius Kristupas Lokys (1860-1921) mat? b?tinyb? ?steigti organizacij?, turin?i? tiksl? šviesti žmones, r?pintis neturtingaisiais, ligoniais, taip pat skatinti blaivyb?. Tokia organizacija, pavadinta “Sandora” buvo ?kurta 1904 metais. Apie pa?i? “Sandoros” ?steigimo švent? užsimena, savo atsiminimuose, v?lesnysis šios organizacijos pirmininkas kun.dr. Vilius Gaigalaitis:

              “Krikš?ioniška  draugija “Sandora” tap? 1904 m. Tilž?je ?steigta. Per Trij? Karali? švent? susirinko apie 20 asmen?; Medvišk?mi? [Medišk?mi??] sakytojas Griga, atidarydamas pasitarim?, išd?st?, kad krikš?ioniškoji [krikš?ioniškoje] doryb? nyksta ir blogyn eina, tod?l reikia ir lietuviams vienytis ir gri?van?ius m?rus atstatyti .”

            B?tina pamin?ti, kad tame susirinkime dalyvavo ir Kr.Lokys, kuris anot V.Gaigalai?io “buvo praktiškas veik?jas, patardav?s apie praktinio krikš?ioniškumo pasidarbavim?”. Tas “praktinis krikš?ioniškumo pasidarbiavimas” atrod? sekan?iai: ?taisyti miestuose krikš?ioniškus viešbu?ius be svaiginan?i? g?rim?, prieglaudas d?l našlai?i?, seneli?, paliegeli? ir luoš?, priruošti gailesting? sesu?i? bei ?steigti draugijos laikrašt?. Taip pat buvo pasi?lyti kandidatai ? “Sandoros” pirmininko viet?-sakytojas Baltrys iš Klausvai?i? bei laikraš?io “Pagalba” redaktoriaus viet?- sakytojas Griga iš Katy?i? parapi jos. 

            Taigi pastarasis susirinkimas Tilž?je , nors ir buvo pats pirmasis daugiau ar mažiau oficialus   “Sandoros” susirinkimas, ta?iau jame, kaip matome, buvo nutarta gana daug svarbi? dalyk?. Kur kas svarbesnis pos?dis ?vyko po trejetos m?nesi?, kur buvo susirinkta d?l tos pa?ios priežasties - draugijos “Sandoros”. Tam tikras šio pos?džio detales V.Gaigalaitis užraš? savo dienoraštyje:

            “ ... kovo m?n. 3 d. susirinko Klaip?doje pas Svar? apie 20 vyr?, pri?m? ?status ir pasidalino tarp sav?s pareigomis, beje pirmininku Baltrys, šalia jo Plonaitis ir Sudirgaitis ^*, reikal? ved?ju Strekys, tad Šuišelis, Svars ir Birškus, pristovais: Labrencas, Naujokas,Taleikis, Užveizd?jimo taryba : Grigaitis, Molinus ir Davils.”

              “Sandoros” ?steigimas matyt bus pla?iai nuskamb?j?s Klaip?dos mieste bei jos apylink?se, nes vietiniuose laikraš?iuose buvo rašoma apie pastarosios draugijos atsiradim? ir linkima jai darbuotis ir vystytis. Tai buvo gera ideologin? paskata “Sandorai”, nes didžioji dalis visuomen?s buvo prieš t? draugij? nusista?iusi, tame tarpe ir daugelis kunig?. Toks neigiamas visuomen?s poži?ris turi paprastai paaiškinam? priežast?. Kadangi tais, šiuo atveju, 1904 metais Klaip?dos Kraštas priklaus? Vokietijos imperijai,    tod?l didžioji dalis visuomen?s jei ir nebuvo vokie?iai, tai bent jiems prijau?iantys. Tad pastarieji niekaip negal?jo suvokti kaip j? “etnin?se” žem?se gal?t? b?ti propaguojama lietuviškoji kult?ra. Puikiausias pavyzdys tam gal?t? b?ti vieno Vokietijos medicinos moksl? daktaro, kurio šaknys grei?iausiai bus lietuviškos, Michael Wannags parašytas straipsnis “Vokietija Klaip?dos krašto neatpl?š?”  žurnale “Keleivis”. Jame Dr. Michael Wannags rašo: “Manau teisingumo vardan <.....> tur?tum?te pamin?ti 1939 met? kovo 22 dien?, kai Klaip?dos kraštas jo gyventoj? ( ir lietuvinink?) pastang? d?ka, buvo gr?žintas Vokietijai. Arba bent 1938 met? lapkri?io 1 dien?, kai Lietuvos gubernatorius Klaip?dos krašte atšauk? karo stov?. Tuokart - dar gerai atsimenu - vidurnakt? Priekul?s turgaus aikšt?je susirinko daugyb? žmoni? su žibintais, gaud? bažny?ios varpai ir žmon?s giedojo: “Nun danket alle Gott” (“Taigi mielam Dievui širdingai d?kavokim”), o po to pirm? kart?, nebijodami b?ti nubausti, vokie?i? himn? .”

            O, kad d?l to klausim? nebekilt? bei    tai, kad straipsnyje pamin?ti ?vykiai b?t? ne vien praktiškai, bet ir teoriškai pagr?sti, b?tina pacituoti kirchenrato vadov? 1939 kovo 23 d. telegram?:” Mes sveikiname m?s? evangelišk?sias Klaip?dos krašto parapijas, kurios ir sunkiais laikais tik?jim? ir vokiškum? ištikimai saugojo, su j?s? Dievo malone sugr?žimu ? Didžiosios Vokietijos Reich? ir džiaugiam?s v?lei laim?ta vienybe. Heil m?s? Fi?reriui ir m?s? T?vynei ! (“Unsere evangelischen Gemeinden des Memelgebiets, die in schweren Zeiten Glauben und Deutschtum treu bewahrten, gr u ssen wir zu ihrer Rueckkehr ins Grossdeutsche Reich Dankbarkeit gegen Gott, in freunde ueber die wiedergewonnene Einheit. Heil unserem Fuehrer und unserem Vaterland ! “)

            Nors abiejose citatose daugiau kalbama apie tarpukario laikotarp?, ta?iau tai, be joki? abejoni?, tinka ir “Sandoros” ?sik?rimo ir gyvavimo laikotarpiui. Taigi jau  ne vien? šimtmet? Klaip?dos krašte gyveno vokiškajai dvasiai prijau?ian?i? evangelik? liuteron? kunig?. Na, o tarpukario laikotarpiui einant ? pabaig? didel? Klaip?dos krašto liuteron? kunig? dalis galutinai per?m? germanizatori? id?jas, tapo net j? propaguotojais. Tai buvo kitoniška dvasinink? karta, negr?žtamai pararadusi ankstesni?j? Mažosios Lietuvos kunig? geranoriškun?, pagarb? savo parapijie?i? gyvenimo b?dui, kalbai, papro?iams. Li?dniausia, kad tarp aršiausi? pangermanist? buvo dvasinink? lietuviškomis pavard?mis: M. Lokys, G. Puodžius, J. Šalys... Tokie dvasininkai grei?iausiai bus pamirš? Kristaus žodžius:“ Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo - Dievui ”. Bet visgi    Klaip?dos krašto visuomen?s tarpe atsirado ir susipratusi? lietuvi? dvasinink?, kaip Dr. V. Gaigalaitis ir kt., kuris    vis d?lto juto pareig? savo t?vynei Lietuvai gr?sdamas visa tai tokiais žodžiais: “ ... aš pajutau savyje priederm? už savo kalbos ir kraujo žmones r?pintis, kad jie krikš?ioniškumo ir švietimo srityje neatsilikt?. Kuo jie nusikalt? ar blogesni už kitus, kad tur?t? atsilikti už kitus?”

            Iš viso to galima pasteb?ti, jog “Sandoros” komiteto nariai ne tik bus nesulauk? taip tik?tosios pagalbos, bet veikiausiai jiems (komiteto nariams) bus tek? išklausyti ir nemažai kritikos. Ta?iau vis d?lto “Sandora” ženg? ? priek?. Dar t? pa?i?, 1904 met?, liepos 25 dienos susirinkime ? “Sandor?” ?stojo 20 nari?, kurie pažad?jo prisid?ti po 300 marki? prie draugijos nam? pirkimo.

            1904 met? spalio 22.d išvykus Kristupui Lokiui atgal ? ?ndij? “Sandora” liko be tikro tvarkytojo. Tik beveik po   met?, t.y.1905 rugs?jio 26 dien? v?l ?vyko “Sandoros” susirinkimas, kuriame rimtai buvo svarstoma - pastar?j? draugij? uždaryti ar t?sti jau prad?t? darb?. Vienas iš draugijos pradinink? Adomas Einaras prad?to darbo t?sim? grind? tokiais žodžiais: “Mes “Sandor?” steigdami Dievui dav?me pažad?, tod?l reikia j? attes?ti ir negalime dabar rankas nuo žagr?s atitraukti .”Tokiam pasisakymui pritar? ir Kunigas Vilius Gaigalaitis. Pastarasis buvo išrinktas draugijos pirmininku, o draugijos organu buvo priimtas kas m?nes? tur?si?s išeiti laikraštis “Pagalba”, kurios redaktoriumi taip pat buvo paskirtas Vilius Gaigalaitis. ?ia b?tina pamin?ti t? fakt?, jog pirmuosius tris “Pagalbos” numerius redagavo Endrikis Šadagys, ir tik nuo ketvirto numerio šiuo darbu tiesiogiai užsi?m? Vilius Gaigalaitis. Tokiu b?du “Sandoros” darbas buvo t?siamas toliau ir 1905 - ?j? met? pabaigoje šiai draugijai jau priklaus? 78 nariai.

            Draugija “Sandora” po truput? augo ir did?jo jos nari? skai?ius.1906 metais ? pastar?j? draugij? pareišk? noro ?stoti dar 50 nari?. Draugijos organo “Pagalbos” per tuos metus buvo išleista 12 000 egzempliori?. Ta?iau “Pagalba” ne visada b?davo leidžiama reguliairiai. To priežastis buvo sunki “Sandoros” gyvavimo pradžioje sunki finansin? pad?tis. 1905 metais draugijos turt? sudar? 195,92 mark?s, o 1906 met? 625, 53 mark?s.

            “S andora” visomis savo išgal?mis t?sdama savo darb? sekan?iais, 1907, metais draugijoje jau tur?jo 216 nari?. 1908 metais “Sandoros” draugijai pavyko ?gyvendinti vien? iš užsibr?žt? tiksl? - ?sigyti nuosav? draugijos nam?. Tai ir buvo padaryta 1908 met? gruodžio m?nes?, kai už 49 250 marki? buvo ?sigyti namai su kiemu ir sand?liu Klaip?doje, šalia žeminink? bažny?ios (šiuo metu neišlikusi). Šio namo ?sigyjimas tur?jo didel?s reikšm?s “Sandoros” draugijai. Namo antrame aukšte 1909 met? lapkri?io 27 d. ?šventintoje sal?je, kur  vykdavo ?vair?s draugijos susirinkimai, o v?liau vyk? giedojimo vakar?liai, ?steigta sekmadienin? mokykla. O nuo 1910 met? “Sandoros” pirktame name buvo atidaryta parduotuv?, kas reišk? papildomas pajamas, kurios šitai draugijai buvo labai reikalingos. “Krautuv?l?je” pirmus tris metus darbavosi du žmon?s - A. Baltrys ir Budrien?.Taip j? apib?dino V. Gaigalaitis peržvelgdamas 30 met? “Sandoros” darb?: “... jie veik ?tais? savo patlab pirktame name dvejuose kambariuose krautuv?l? visoki? liet. knyg?, labiausiai dvasinio turinio, taipojau ir rankdarbi? ir moterims privalom? preki?, šalia to Indijos arbatos, Lokio parsi?stos. Kad pašelpus namin? giedojim?, buvo ir maž? vargon?li? pasiuloma.” Jau sekan?iais - 1911 - metais šios parduotuv?s apyvarta siek? 12 000 marki?, Nari? skai?ius buvo pakil?s iki 412 žmoni?, “Pagabos” tais metais buvo išspausdinta jau daugiau nei 15 000 egzempliori?, ?vyko “Sandoros” susi?jimai    Žibuose, Kintuose ir Giruliuose. Iš to galima daryti prielaidas, jog min?tose vietov?se jau bus buv? “Sandoros” nari?. O kad tai turi pagrindo ?rodo tas faktas, jog po poros met?, 1913 metais, buvo nuspr?sta kiekvienoj parapijoj net “Sandoros”   atstov? išrinkti.

            Ir toliau “Sandora” pamažu augo. 1913 metais norin?i?j? b?ti “Sandoros” nariais atsirado 122 žmon?s. Tad sandorie?i? jau buvo 434. Draugijos krautuv?l? d?l veikiausiai ne itin pelningo darbo buvo perduota pirkliui Grastai?iui pagal nuomos sutart?. Deja ir jis nesugeb?j?s pelningai vykdyti prekybos, tad v?liau krautuv?les reikalai buvo v?l gr?žinti pa?iai draugijai.  

            1914 - ieji metai “Sandorai” buvo jubiliejiniai - 10 gyvavimo met?. Deja, kartu su jubiliejumi ? “Sandoros” namus at?jo ir kita “švent?” - I pasaulinis karas. Ta?iau netgi karo metais “Sandora” neužbaig? savo veiklos. Žinoma, jog prieš I pasaulin? kar? planuotieji draugijos tikslai sustingo, norin?i?j? tapti jos nariais skai?ius sumaž?jo: 1915 - 2; 1916 - 2; 1917- tik 1 asmuo.  Karo metais šiai kult?ros ir labdaros organizacijai atsirado kitos užduotys - kiek ?manoma r?pintis ?vairiuose kraštuose kariaujan?iais ar ? belaisv? patekusiais lietuvininkais. “Sandoros” veikla karo metu yra sud?ta ? vien? citat?:

              “Ten svetimyb?je jie geidavo sveikinim? ir žini? iš savo lietuviško krašto, išsiilgo palinksminimo iš Dievo žodžio. Tai ?ia “Sandoros” laikrašt?lis “Pagalba” buvo tas ryšys, kurs sujung? Lietuvos kareivius tolyb?je, varguose ir pavojuose sk?stan?ius, su savo mylimaisiais, savo prieteliais, savo bažny?iomis t?vyn?je, ir palinksmino bei atgaivino juos širdperšoje ir mirties b?doje. “Pagalboje” buvo patalpinta sveikinim?, pastiprinan?i? žodži?, maldeli? ir rašteli? kamarot? iš kit? karo krašt?.

            Kits panašus meil?s darbas buvo siuntin?jimas laišk? ir pining?li? m?s? pavilktiesiems ? tolimus Rusijos kraštus. ?ia jau sunkesnis darbas, bet taipgi reikalingas. Mes susipažinome su Švedijos Raudonuoju Kryžiumi ir bankais, kurie mums iš pradžios tarpininkavo, ir taipo “Sandora” ir šitu keliu gal?jo meil?s darb? atlikti nelaimingiesiems. Mes išleidome pašaukim? ir gavome tam tikslui renkam? dovan? iš Mažosios Lietuvos ir Vokietijos 6694 markius ir iš Amerikos 5090 mk. Mažne vis? darb? tur?jo pirmininkas atlikti ir jis siuntin?jo po mažesnes sumas tremtiniams ? Samar? ir Saratov?, ? Simbirsk? ir Irkutsk? <..........>. Kiti piningai buvo dalinami nukent?jusiems lietuviams pa?ioje Lietuvoje dalimis per pralot? Dambrausk?, per Steputat? ir kitus.”

              Tuoj po karo , 1918 - aisiais, “Sandora” buvo ?steigusi lietuvi? student? šelpimo fond?. Tuo b?du skatindama lietuvius siekti mokslo žini?, kad pastarieji švietimo srityje neatsilikt? . Toks draugijos žingsnis savaime suprantamas, nes ?vair?s raginimai leisti savo s?nus ir dukras ? mokslus ne kart? buvo spausdinami  “Pagalboje” bei kt. O nuo fondo ?steigimo vargingesniems studen tams, tiesa tik nedideliai daliai, buvo finansuojamos studijos.      

            Taigi nelengva dalia kliuvo “Sandorai” I pasaulinio karo metu, ta?iau netgi tuomet draugija nenuleido rank? ir steng?si vykdyti krikš?ionišk? pareig? - pad?ti savo artimui.

“Sandoros” veiklos kryptys 1919 - 1924 metais

            Pasibaigus I - ajam pasauliniam karui “Sandorai” ne iš karto pavyko atgaivinti toki? veikl?, kokia pastaroji buvo iki prasidedant karui. Tai rodo ir tas faktas, jog 1919 metais ? draugij? ?stojo tik du žmon?s, be to ?vair?s literat?ros šaltiniai taip pat nenurodo “Sandoros” vys?iusios pla?ios veiklos .   Grei?iausiai didžiausia to priežastis buvo neseniai pasibaig?s pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.

             Jau sekan?iais ,1920, metais “Sandoroje” buvo keliami tikslai d?l mokyklos misionieriams ?steigimo, d?l lietuviško seminaro mokytojams ir kunigams, liaudies universiteto bei lietuviškos gimnazijos. Visi šie išvardinti siekiai dar kart? primena, jog “Sandora” r?pinosi ne tik diakonine veikla, bet ir lietuviškumo stiprinimu. Veiksmingiausia ir palankiausia dirva tam vykdyti    buvo pasirinktas mokslas. Jau 1922 metais Klaip?doje pradeda veikti privati lietuviška gimnazija, kuri v?liau buvo pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Pa?ioje pradžioje joje direktoriavo ir tikybos pamokas d?st? pats “Sandoros” pirmininkas V.Gaigalaitis.    Tad atrodyt?, jog “Sandorai” pavyko ?gyvendinti vien? iš savo užsibr?žt? tiksl?. Deja, steigiant pastar?j? gimnazij? “pirmuoju smuiku griež?” ne “Sandora”. Ta?iau nepaisant to, “Sandora” r?pinosi besimokan?iais gimnazistais. Vargingesnius gimnazistus ji šelpdavo finansiškai bei kitais materialiniais dalykais. Sekmadieniais Klaip?doje pasiliekantieji gimnazistai buvo raginami lankyti “Sandoros” name esan?i? sekmadienio mokykl?, kuri taip pat buvo ?kurta tais pa?iais, 1922, metais.

             Po dvidešimties met? darbo veiklos, 1924 metais “Sandoroje” nari? buvo jau   625, beveik be išim?i? jie buvo lietuviai. Tai buvo gana nemenkas pasiekimas žinant, jog didžioji dauguma Klaip?dos krašto gyventoj? save laik? vokie?iais. Tais pa?iais metais prie “Sandoros” buvo ?steigta “Sandoros evangeliška Moter? Pagalba”.   Šios “Sandoros” “filijos” užduotis bei tikslas buvo toks: “Ji nori krikš?ionišk? tikybin? supratim? lietuvi? moteryse ir mergait?se budinti ir bažnytišk?, taipojau labdaring? meil?s darbštum? jose auginti” Draugijos pirmininke buvo išrinkta Krukyt?.

            Taip pat 1924 - aisiais jubiliejinio susirinkimo metu buvo numatyta keletas dalyk?:  ?steigimas nam? d?l luoš?j? ir šiaip varguoli? ;  Klaip?doje seminaro teologams ?steigimas (?ia veikiausiai buvo galvojama apie lietuvi? kunig? paruošim?, kurie gal?t? b?ti Klaip?dos krašte atsvara provokiškai nusiteikusiems “siel? ganytojams”) ir tam skirti penkiolika stipendij? ; taip pat religini? knyg? platinimas, ypa? jaunim o tarpe.

             Prie to reikia dar priminti, jog be šiame skyriuje min?tin?s “Sandoros” veiklos   nesustojo veikusios nei šios draugijos knygynas, nei ?steigtoji bealkoholin? kavin?, “Pagalbos” leidyba. Be to reikia pamin?ti ir tai, jog “Sandora” laikas nuo laiko išleisdavo ir nauj?, daugiausia religinio turinio, knygel?.

“Sandoros”  veiklos pl?tra   

V. Gaigalai?io konsistorijos metu (1925 - 1933)

             Po pirmojo pasaulinio karo Lietuvai tapus nepriklausoma šalimi buvo nuspr?sta suvienyti ? vien? Lietuvos Evangelik? Liuteron? Konsistorij? tris tautinius Lietuvos teritorijoje veikusius sinodus:vokie?i? , lietuvi? ir latvi?. Konsistorijos prezidento pareigoms pasi?lytas asmuo b?tinai tur?jo b?ti patvirtintas Lietuvos respublikos prezidento. Be to Lietuvos valdžios nuostata konsistorijos prezidento pareigoms išrinktas asmuo tur?jo gerai mok?ti lietuviškai ir b?ti paklusnus valstybei.   Tad nenuostabu, jog už lietuviškum? stipriai pasisak?s bei kovoj?s “Sandoros” pirmininkas V. Gaigalaitis valstyb?s prezidento 1925 met? pabaigoje buvo paskirtas konsistorijos prezidentu ir konsistorijai vadovavo iki 1934 - ?j?. Beje reikia priminti jog nuo 1919 met? V. Gaigalaitis jau buvo iš?j?s ? pensij? ir   nebekunigavo .

              Gaigalai?iui esant tokiose aukštose pareigose “Sandoros” organizacijai tai taip pat tur?jo tur?ti ?takos. “Sandoros” pirmininkui prad?jus eiti konsistorijos prezidento pareigas buvo pasitelktas ir draugijos organas “Pagalba”. Tokiu b?du nuo 1926 met? “Pagalba” buvo ne tik pastarosios draugijos organu, bet ir laikraš?iu “apgarsinan?iu skelbimus Lietuvos Evangelik? Liuteron? Konsistorijos Kaune”. ”Pagalbai” tapus oficialiu Konsistorijos laikraš?iu, joje buvo spausdinami ?vair?s konsistorijos nutarimai, potvarkiai,    išrinkt? parapij? taryb? sud?tys ir panaš?s dalykai. Kadangi tai buvo oficialus Konsistorijos laikraštis j? gaudavo kiekviena parapija ir prival?jo pastaraj? laikrašt? saugoti savo archyvuose.

            “Sandoros” ?steigtos “Moter? Pagalbos” d?ka 1925 metais Klaip?doje buvo ?steigti du vaik? darželiai. Be to tais pa?iais 1925 metais Kauno Vytauto Didžiojo universitete buvo ?kurtas      Evangelik? Teologijos Fakultetas, ruoš?s dvasininkus Lietuvos Lietuvos liuteron? ir reformat? bažny?ioms. Tam tikra dalimi prie šio Fakluteto ?steigimo prisid?jo ir “Sandoros” draugija. Dar 1924 metas liepos 30 d. “Sandoros” name buvo rašytas nutarimas: “Mes šiandien susirink? evangelik? draugijos “Sandoros” Klaip?doje nutariame, Lietuvos Valstyb?s Vyriausyb?s nuolankiai prašyti, kad b?t? veikiai steigiamas atatinkamas institutas, ar prie universiteto Kaune, arba ypatiškas Seminaras Klaip?doje, kuriame b?t? jau šiemet maždaug 15 lietuvi? jaunuoli? priimami priruošimui ? kunigus, jeib jie potam  tarnaut? evangelik? m?s? krašto parapijose. M?s? dabartiniai kunigai, b?dami beveik be išmties vokiškos kilties, n?ra užtektinai išmok? m?s? kalbos, tod?l ir negali mums, kaip mes reikalauti turime, suprantamai Dievo žod? pamoksluose skelbti ...”

            B?t? galima sakyti, jog dar 1924 metais dvidešimties gyvavimo met? proga užsibr?žti “Sandoros” tikslai buvo pradedami   ?gyvendinti. Tai jau min?to fakulteto ?steigimas, o 1926 metais Plikiuose už 840 Lit? per metus buvo išnuomotas namas “Sandoros” varguoli? prieglaudai ?kurti. Ši prieglauda savo darb? prad?jo t? pa?i? met? rugs?jo gale ir pa?ioje pradžioje r?pinosi šešiais pacientais. Prieglaudai priži?r?ti buvo ?steigtas ir vietinis komitetas iš penki? asmen?.  

            Dar tais pa?iais metais “Sandoros” pirmininkas bei tuo pat metu ?j?s ir Lietuvos Evangelik? Liuteron? Konsistorijos pareigas kreip?si ? Lietuvos žem?s reformos valdyb? prašydamas leisti ?steigti panaši? prieglaud? ir Taurag?je. Toks prašymas buvo patenkintas ir Lietuvos vyriausyb? 1928 metais skyr? šiam tikslui Taurag?s dvar? bei dar duodama 48 ha žem?s. Taurag?s prieglaudai ?kurti “Sandora” iš savo l?š? skyr? 25000 Lit?. Deja šit? pinig? nepakako, tad jau antrajai “Sandoros” prieglaudai ?kurti l?š? dar dav? ir Klaip?dos Krašto Direktorija. Dar tais pa?iais metais “Sandoros” prieglauda Taurag?je prad?jo savo darb? ir tur?jo 9 pacientus.

            Kalbant apie T aurag?s prieglaudos ?k?rim? b?tina pamin?ti ir t? fakt?, kad prieglaud? pa?ioje pradžioje bandyta kurti dviej? draugij? -“Sandoros” ir “Pagalbos”. Pastaroji buvo ?kurta 1923 metais Taurag?je tautiškai nusiteikusi? lietuvi? siekdama pagerinti lietuvi? pad?t? valstyb?je ir bažny?ioje. Taigi tokius siekius turinti “Pagalba” buvo su?jusi draugyst?n su “Sandoros” draugija. “Sandora” kelet? met? net buvo radusi savo laikraštyje “Pagalboje” vietos šiai iš Taurag?s kilusiai draugijai, kurios oficialus pavadinimas buvo Lietuvi? Evangelik? Liuteron? S?junga “Pagalba”.    Ta?iau jau nuo 1932 met? tiek “Sandora” tiek jos laikraštis “Pagalba” visiškai atsiribojo nuo  Lietuvos Evangelik? Liuteron? S?jungos “Pagalba”, nes pastaroji s?junga nuo 1930 met? ?m? labai stipriai radikal?ti ir palaipsniui panaš?jo ? kit? tuometin? organizacij? “Srov?”.  “Sandora” atsisak? minties kurti prieglaud? kartu su Lietuvi? Evangelik? Liuteron? S?junga “Pagalba”. To priežastis buvo ta, jog “Pagalbos” s?junga negal?jo prisid?ti finansiškai prie prieglaudos ?ruošimo.  

            Per dvidešimt penkerius savo darbo veiklos metus “Sandora” buvo pasiekusi gana nemažai. Jos prieži?roj veik? :2 prieglaudos, 2 moter? pagalbos (Klaip?doje ir Plikiuose), knygynas su rankdarbi? krautuv?le, sekmadienin? mokykla, 2 vaik? darželiai, laikraš?io “Pagalba” m?nesinis tiražas siek? 2000, nari? skai?ius buvo virš 600,    Ta?iau netgi tada“Sandora” “neužmigo ant laur?”. JI ir toliau pl?t? savo veikl? ne tik Klaip?dos krašte, bet ir už jos rib?, t.y. ? Didži?j? Lietuv?.

              Be jau veikusios “Moter? pagalbos”, 1932 met? rugpj??io 4 dien? šalia “Sandoros” ?sisteig? ir “Jaun?j? Sandora”. Ji tur?jo savo valdyb?, o kiekvienas narys tur?jo seg?ti skiriamaj? ženkl?- kryži? su virš jo tekan?ia saule. Norintieji tapti “Jaun?j? Sandoros” nariais tur?jo duoti toki? priesaik?:

              “Aš pripaž?stu J?z? Krist? kaip mano tikraj? Vad? ir Išganytoj?, kur? sekioti aš laikysiu savo vyriausia užduotimi. Aš noriu Dievo Žod? myl?ti, Jo klausyti ir pagal J? elgtis. Aš r?pysiuos, kaip tikras krikš?ioniškas lietuvis, garbingai ir švariai gyventi pagal k?n? ir d?ši? ir saugotis girtavim? ir negraži? papro?i?. Aš pažadu ištikimai pildyti “Sandoros” ?status, patarnauti savo draugijos valdybai ir b?ti ištikimu savo draug? prieteliumi. Ant to pad?k man, Dieve, su savo malone ! “

            “Jaun?j? Sandoroje” netrukus susib?r? giedotoj? choras bei d?d? orkestras. Tiek choras, tiek orkestras papuošdavo savo muzika “Sandoros” šventes bei vasaromis organizuotas išvykas ? gamt?. Ši jaunimo draugija matyt bus k?lusi susidom?jim? ir aplinkini? kaim? jaunimui, nes ir šie prad?j? burtis ?   “Jaun?j? Sandoros” skyrius. Be jau min?tos jaunimo draugijos , 1932 lapkri?io 11 dien? buvo ?steigta “Gailesting? seser? draugija”. Pagrindinis jos darbos buvo ligoni? slaugymas.

            Taip pat reikia pamin?ti, jog “Sandoros” bendramin?i? atsirado ir Didžiojoje Lietuvoje. 1933 “Sandoros skyrius buvo ?steigtas Šan?iuose, o netrukus toks skyrius buvo ?steigtas ir Telšiuose. Tokiam “Sandoros” plitimui po Lietuv? nemaž? ?tak? bus tur?j?s V. Gaigalaitis, vis dar ?j?s konsistorijos prezidento pareigas.

            1933 - i?j? met? rugs?jo 30 dien?   “Sandora” persikraust? ? naujas draugijos patalpas. Draugijos veiklai skirtos patalpos buvo ?kurtos “Sandoros” pirmininko nuosavame name Klaip?doje, Palangos gatv?je 19a .(šiuo metu nebeišlik?s). Viename iš namo aukšt? ?kurtoje “Sandoros” sal?je vyk? draugijos pos?džiai, sekmadienin? mokykla, rinkdavosi “Moter? pagalba”.   “Sandora” juose vykd? savo veikl? iki 1939 met?, t.y. iki tol kol nebuvo uždrausta ir pati “Sandora”.

 “Sandoros” darbai ir jos likimas (1934 - 1939)

              Jau trisdešimt met? darbuodamasi ši kult?ros ir labdaros draugija ryžtingai t?s? savo veikl? ir toliau,   nežinodama, jog tik kelet? met? ji bevykdys savo užsibr?žtus tikslus.  Ta?iau ir paskutini?j? šeši? met? “Sandora” neleido veltui. Be Klaip?doje veikian?io knygyno - krautuv?l?s, 1934 metais “Sandoros” knygyno skyriai buvo atidaryti Šilut?je bei Pag?giuose.    Tais pa?iais metais “Jaun?j? Sandoros” nariams buvo leista tur?ti savo skyri? laikraštyje “Pagalba”. Šie savo skyri? buvo pavadin? “Jaun?j? prietelis”, kuriame buvo aprašomos ?vairios “Jaun?j? Sandoros” problemos, pasisakymai. Neskaitant jau išvardint? dalyk? visame Klaip?dos krašte buvo ?steigta nemažai “Sandoros” ir “Jaun?j? Sandoros” skyri?. Nors toki? skyri? buvo ?steigta ir Didžiojoje Lietuvoje, ta?iau ten jie neprigijo.

            “Sandoros” valdyba matydama, kad Plikiuose aštuonis metus veikianti prieglauda negalinti patenkinti vis? norin?i?j? , buvo nutarta ieškoti naujos vietos prieglaudai (Pliki? prieglauda tur?josi tik 10 pacientams skirt? kambari?). Vieta naujai prieglaudai buvo rasta Laugaliuose. Ten suremontuotame keturi? aukšt? name 1934 met? lapkri?io 11d. duris atv?r? nauja prieglauda. Joje buvo išlaikyta 100 paramos, žmogiškos šilumos reikaling? žmoni?. 1935 metais d?l vyriausyb?s ?sakymo uždarytos Taurag?s prieglaudos pacientai taip pat buvo atkelti ? Laugali? prieglaud?.

            Ir toliau “Sandora” s?kmingai t?s? savo prad?t? darb?: nari? buvo priskai?iuojama virš 600; “Pagalbos” skaitytoj? virš 2000; “Sandoros” skyri? buvo ?steigta vos ne kiekviename didesniame Klaip?dos krašto miestelyje; veik? Knygynai - krautuv?l?s Klaip?doje, Pag?giuose, Šilut?je; veik? sekmadienin? mokykla, taip pat tur?jusi savo skyri?   greta Klaip?dos esan?ioje Smelt?je;buvo sukaupta per 7500 knyg?. Trumpai tariant buvo nemažai nuveikta per kelet? dešimtme?i?.

              Deja, nebeilgai “Sandorai” teko džiaugtis savo darbo vaisiais, Art?jo 1939 -ieji, kurie “Sandoros” likimui buvo labai lemtingi. Neveltui dar 1939 met? “Pagalboje” buvo ?d?tas straipsnis pavadinimu”At?ž, at?ž baisi v?tra ir nori visk? pargriauti”. . Jau 1939 met? kovo 23d. Klaip?dos krašt? atidavus  Vokietijai, krašte    tuoj pat uždaromos visos lietuvi? tiek ?kin?s, tiek kult?rin?s organizacijos. Šito neišveng? ir “Sandoros” draugija. “At?žusi v?tra” uždraud? draugijos veikl?, okupavo vis?, per kelis dešimtme?ius draugijos sukaupt? turt?.

            Taip žlugo krikš?ioniškoje dvasioje 35 metus veikusi Pr?s? Lietuvi? draugija.

Andrius Stakelis

Literat?ros s?rašas

1. Gudaitis K. Lietuviai evangelikai. Toronto , Canada . 1957.

2. Hermann A. Lietuvi? ir vokie?i? kaiminyst? .. Vilnius, 2000.

3. Juška A. ir kt. Lietuvinink? žem?. Klaip?da, 1994.

4. Juška A. Mažosios     Lietuvos   Bažny?ia    X VI - XX amžiuje . Klaip?da , 1997.

5. Kaukien? A.    Vilius Gaigalaitis / Atsiminimai .  Klaip?da , 1998.

6. Šventojo Rašto Naujasis Testamentas.

7. Wannags M. Vokietija Klaip?dos krašto neatpl?š? // Keleivis. 1994. Nr.10.

8. ?vairios žinios \\ Pagalba, 1933. Nr.11-12.

9. Gaigalaitis V. Lietuvi? Evangelik? Draugijos “Sandora” darb? peržvalga 30  met? laikotarpyje 1904 - 1934 \\ Pagalba, 1934. Nr. 4  - 5.