Gražiai   pasirūpinta   gimtuoju   kraštu

Vytautas   Kutkevičius

            Waldemar Scheffler, Vokietijoje įkūręs bendriją „Pagalba Lietuvai“, lankėsi Klaipėdoje ir užsuko į Klaipėdos universiteto Teologijos katedrą. Pokalbyje su habilituotu humanitarinių mokslų daktaru, profesorium Helmutu Arnašium, jis pasiteiravo, kur Lietuvoje labiausiai teiktina pagalba. Profesorius pasidomėjo, iš kokio krašto jis kilęs.

            – Iš Skirsnemunės, – atsakė W. Scheffler.

– Tai ir nuvyk į gimtinę, išsiaiškink, kokios paramos pirmiausiai tenai reikia, – paliepė prof. H.Arnašius.

Po kurio laiko W.Scheffler (skirsnemuniečių vadintas Šefleriu) atsilankė į gimtąją Skirsnemunę. Evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys aprodė bažnyčią, kuria jau reikėjo perdažyti ir medinio pastato laukines sienas. Jiedu nuodugniai apžiūrėjo ir prieš kelioliką metų atgautus parapijos namus – šie buvo jau nepavydėtinoje būklėje. Suprantama, viskam reikėjo lėšų.

Bevaikščiodamas po Skirsnemunės evangelikų liuteronų kapines, svečias surado ir savo motinos kapą.Mat jis mažametis karui baigiantis atsidūrė Vokietijoje.

W.Sheffler pareiškė, kad pagal galimybes pradėsiąs teikti finansinę paramą savo gimtajai parapijai. Parapijos namuose, kuriuose gyveno viena šeima, nebuvo jokių patogumų. Rėmėjo deka buvo įvestas vandentiekis, kanalizacija, pradėtas tvarkyti pats pastatas, jau varganai išrodęs. Vėliau seni stogo šiferiai buvo pakeisti moderniomis čerpėmis.

Prasidėjus aktyvesniems renovacijos darbams, Skirsnemunės evangelikų liuteronų parapiją ėmė paremti ir kitos Vokietijos partnerinės – Lemgo, Kylio, Gross Kreutz – parapijos bei Gustav – Adolf Werk ir Martin – Luther – Bund organizacijos.   

Šią vasarą Waldemar Scheffler Vokietijoje, Štutgarto mieste veikiančią evangeliško jaunimo organizaciją „Evangelisches Jungendwerk in Wuerttemberg in Stuttgart“ pakvietė atvykti į jo gimtąją Skirsnemunę ir padirbėti. Pasiūlymas buvo mielai priimtas.

Rugpjūčio 8 d. šios organizacijos 17 įvairaus amžiaus narių atvyko ir Skirsnemunėje našiai padirbėjo iki rugpjūčio 20 d. Vieni apsigyveno Jurbarko parapijos namuose, kiti – Skirsnemunėje, įrengiamuose parapijos namuose. Atvykėlių jaunimas, regis, nebuvo labai išlepintas patogumais – suteiktomis gyvenimo sąlygomis buvo visai patrenkinti. Deja, jiems darbuotis išpuolė pačios karščiausios vasaros savaitės. Tačiau atsigaivinti – išsimaudyti jaunuoliai nutraukdavo tai į netolimą Nemuną, tai nuvykdavo į Jurbarko žvyro karjero tvenkinį.

Dėl karščių poveikio pasiteiravome svečių vadovą diakoną Markus Haefele. Jisai pareiškė, kad tokie karščiai jiems ne naujiena – anksčiau jie yra dirbę Portugalijoje, kur buvo dar didesni karščiai.

Visi atvykusieji pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Tik vienas jų grupės narys Gerhard Knoll jau 21 – mą sykį mūsų šalyje. Ko gero, jis pamėgęs Lietuvą. Dirba vienoje firmoje, gaminančioje lovas ir kitus baldus. Grupės dalyviai yra iš Štutgarto ir iš šio miesto aplinkinių vietovių. Be Markus Haefele buvo dar trys vadovai. Iš 17 atvykėlių 7 buvo merginos.

Prie Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčios laukinių sienų iškilo pastoliai. Buvo nuspręsta senus dažus – nublukusius, supleišėjusius – nugrandyti ir paskum sienas naujai nudažyti. Grandymas buvo nelengvas darbas – juolab karštomis dienomis. Dažai dulko – reikėjo veidus prisidengti. Teko darbuotis su įvairiais instrumentais. Ne kiekvienas pajėgė ilgiau išstovėti pastolių viršuje – ties bažnyčios pastoge. Tačiau darbas ėjosi – sienų lentos atsidengė ir pradėjo laukti dažytojų.

Sudėtingesni darbai vyko parapijos namuose ir jų ūkiniame pastate. Parapijos namuose įrengiami įvairios paskirties kambariai ir buitinės patalpos. Antrame aukšte bus didoka salė masiškesniems renginiams. Ilgainiui viskas atrodys naujai ir moderniai. Kai čia su kun. M.Kairiu apsilankėme, darbas virte virė – aidėjo plaktuko dūžiai, džiravo

pjūklai, buvo matuojama, derinama. Jaunuoliai triusė, norėdami apšildyti salės lubas.

            Anot kun. M.Kairio, parapijos namuose nuo spalio 1 d. jau pradės veikti vaikų popamokinio užimtumo centras. Čia turės rasti vietą ir parapijos bibliotekėlė. Bus bendradarbiaujama ir su labdaros ir paramos fondu „Mažoji širdelė“, kuris rūpinasi vaikais su širdies yda. Gražiai įrengtose patalpose atsiras vietos ir dar kai kam.

            Buvo renovuojamas ir ūkinis pastatas – naujai perkaltos šiaurinė bei vakarinė sienos. Galbūt jame įsikurs triušių augintojai, gal sužvengs eiklus žirgas ar  klusnus poni.

            Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos virėjoms smarkai teko paprakaituoti — ypač karščių dienomis – prie verdančių puodų, gaminant valgį ir 17 svečių, ir 17 savų talkininkų. Pusryčiaujama buvo Jurbarke, o pietūs ir vakarienė vežami į Skirsnemunę. Kun.M.Kairys nuoširdžiai įvertino virėjų triusą. Vokiečiams labai patiko jų pagaminti lietuviški valgiai: cepelinai, vėdarai, šaltibarščiai.

            Savaitgalio dienomis svečiai buvo nuvežti prie Baltijos jūros, apžiūrėjo Klaipėdą, Nidą, kopas, palydėjo saulėlydį, nakvojo kempinge. Laisvomis valandomis jie apžiūrėjo Jurbarką, aplankė Skirsnemunės katalikų bažnyčią, pabendravo su klebonu. Buvo maloniai bendradarbiauta ir su Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindine mokykla.

            Paskutinį vokiečių viešnagės vakarą įvyko smagi atsisveikinimo vakaronė. Talkininkams iš Stutgarto buvo išsakyta daug gražių padėkos žodžių. Juos išsakė ne tik kun. M.Kairys, bet ir vakaronėje dalyvavę Skirsnemunės seniūnijos seniūnas Vladas Vainauskis, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos direktorė Dainora Saulėnienė ir Skirsnemunės katalikų parapijos klebonas Egidijus Periokas. Vakaronei savitą pogramą pateikė Vadžgirio folklorinis ansamblis.