„Gyvenu blaiviai – gyvenu saugiai“ – tai VŠĮ Gabrieliaus reabilitacijos centro misija ir šūkis. Ši įstaiga yra reabilitacijos ir resocializacijos centras priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms, kuriame atnaujinant dvasinį, sielos ir kūnišką žmogaus potencialą, bei prevenciškai veikiant aplinką, gerinama sveikstančiųjų ir visuomenės gyvenimo kokybė. Taip pat šis centas yra užsibrėžęs tokius uždavinius kaip: suteikti priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms laikiną, kokybišką apgyvendinimą įstaigos patalpose (Vyžiai), išsaugant jų orumą ir konfidencialumą;  suteikti fizinės sveikatos atstatymo ir sveikos gyvensenos puoselėjimo galimybes; suteikti galimybes intelektualinei lavybai, savišvietai bei dvasingumo puoselėjimui; suteikti psichoterapines ir sveikatos, bei gyvenimo kokybės gerinimo paslaugas;  suteikti galimybes atnaujinti ir įsigyti darbo bei tarpusavio pagalbos įgudžius; teikti ilgalaikę priežiūrą ir pagalbą užkertant kelią atkričiui;  sudaryti sąlygas studentams, jų praktikos atlikimui.
 

Šie uždaviniai yra įgyvendinami taikant 70-ies savaičių sveikimo programą, kuri padalinta į septynias dalis po dešimt savaičių kiekvienai. Dešimties savaičių laikotarpiai vadinami fazėmis, kurios atitinka sugrįžimo į pilnavertį gyvenimą žingsnius ir garantuoja nuoseklų tridimensinį žmogaus virsmą. Perėjimas į kitas fazes vyksta nuosekliai, pasiekus atitinkamus rezultatus. Sveikstantančiojo gyvenimas reabilitacijoje ribojamas dienotvarke ir vidaus taisyklėmis, kurios sąlygoja bendravimą su žmonėmis tiek centre, tiek už jo ribų, bei suteikia tvarką ir bendruomeniškumą.
 

Sveikatos programai didelis dėmesys skiriamas 12 žingsnių programai. Kai kuriems žmonėms pasipriešinimą sukelia tai, jog Dvylikos žingsnių programa akcentuoja dvasingumo reikšmę. Dvasingumo savyje ugdymas yra programos pagrindas, pacientui siūloma pačiam ieškoti aukštesnės jėgos nei žmogus, niekas nenurodys jam kokio tikėjimo ieškoti. Bendruomenės jėgos suvokimas gali padėti žmogui lengviau suvokti už jį didesnę jėgą, o dėmesys, supratimas ir palaikymas, kurį perteikia sveikstantys asmenys vieni kitiems, suteikia viltį, dėkingumą ir pasitikėjimą, o tai yra sveikimo pagrindas.

   12 žingsnių programos etapai: Sveikimo pradžia – prisipažinimas sau (pirmiausia žmogus turi pripažinti ir susitaikyti su tuo faktu, jog yra priklausomas). Kitas etapas – savo bejėgiškumo suvokimas ir nuoširdus noras priimti išorinę pagalbą. Po to seka žvilgsnis į save, t.y. padedama pamatyti kaip priklausomybė paveikė asmeninį gyvenimą ir santykius su aplinkiniais žmonėmis. Dar kitas etapas – išeičių ieškojimas, padedant profesionaliems konsultantams ir psichologams bei pasinaudojant sveikstančių asmenine patirtimi. Tokių pat principų laikomasi ir teikiant pagalbą žmonėms, sveikstantiems nuo kitų priklausomybių. Reabilitacijos centre sveikimo ir 12 žingsnių programas veda specialiai parengti asmenys. Psichologinę ir socialinę pagalba teikia tos srities specialistai. Centre ūkio priežiūrą organizuoja, gamina maistą bei kitus gyvenimo įgudžius lavina patys reabilitantai.

Reabilitacijos namai „Gabrielius“ ragina visus žmones jungtis į bendradarbiavimą ir savanorišką įsipareigojimą saugoti visuomenę, veikiant prevenciškai ir išlaikant vieną priklausomybe sergantį asmenį sveikstančioje aplinkoje pusantrus metus.
 

„Gabrielius“ direktorius, Valdas Miliauskas,  susitikimo eigoje artimai ir vaiždžiai supažindo su šia įstaiga, jos gyventojais, tikslais, vizijomis, pasiekimais, gyventojų laisvalaikiu bei jų pačių rankomis sukurtu ir puoselėjamu bendru namų ūkiu, kuris turi ilgą klestėjimo istoriją. Pati rebilitacijos centro namų gyventojų pradžia prasidėjo sunkumais ir kitais įvairiausiais nepatogumais, kurie buvo susiję su gyvenamosiomis patalpomis ir visa ūkio aplinka. Tačiau, laikui bėgant su centro darbuotojų bei centro gyventojų užsispyrimo, rįžtingumo, drąsos bei atkaklumo pagalba visi nepatogumai ir sunkumai virto jaukiu rebilitacijos centro namų židiniu.
 

Kaip mes supratome, didelis dėmesys yra skiriamas gyventojų laisvalaikiui, kuris yra susijęs su įvairiomis išvykomis į gamtą, renginiais, AIDS ir panašiomis akcijomis, žaidimais ir rebilitacijos centro ūkio puoselėjimu.
 

Po šios įstaigos pristatymo mes buvome supažindintos su paskutiniuoju dvylikos žingsnių programos etapu. Šis etapas yra susijęs su šių žingsnių žengimu dvasiškai atsibudus, stengiantis perduoti jų esmę kitiems žmoniems ir taikyti šias nuostatas savo gyvenime. Taigi, ypač atviras vieno rebilitacijos centro gyventojo pasakojimas apie jo skaudžius gyvenimo nuopolius ir pakilimus, patirtį reabilitacijos centre ir už jo ribų labai sujaudino, sukrėtė bei paskatino susimąstyti apie gyvenimą ir jo sudėtingumą, painumą ir potencialius pavojus.
 

Po šio jaudinančio gyvenimo istorijos širdingo pasakojimo dauguma studenčių tapo žingeidžios ir taip išsirutuliojo diskusijos, kurios mūsų manymu buvo įdomios bei naudingos tiek studentėms tiek reabilitacijos centro gyventojams. Ši diskusija padėjo suprasti ir išsiaiškinti veiksnius, kurie lemia gyvenimo nuopolius ir pakilimus. 
 

 “Tik skaisti šviesa man neleidžia pasiklyst, Tik tvirta ranka neleidžia man suklupti. Ir apakt kely man neduoda žiburys,
Žiburys tamsioj nakty neleis prapulti”. Mūsų susitikimo pabaigą papuošė dar viena jaudinanti bendra giesmė “kiekviena diena” , kurios prieš tai išskirti žodžiai pasiliko mūsų širdyse ir mintyse ir dar ilgai neišblės. Mūsų nuomene, ši giesmė yra ne tik šio susitikimo pabaigai parinkta giesmė, bet ir reabilitacijos centro gyventojams stiprybės teikianti malda, kuri nuo šiol tapo ir mūsų sielos malda.
 

Taigi, šio susitikimo metu mes įgavome daug žinių, kurias galėsime perduoti kitiems dirbant socialiniame darbe. Mūsų manymu, tokio pobūdžio susitikimai kelia mūsų kompetencija, skatina domėtis daugiau ir gilintis į socialines problemas, kurios gausiai plečia mūsų įgūdžių bagažą. Mes esame begalo dėkingos už galimybe artimiau susipažinti su šia įstaiga, kuri mums davė daugiau nei mes galėtumėme duoti ar bent jos suteiktą naudą, susitikimo metu, apsakyti žodžiais.