Tačiau neskaičiuodami savo laisvalaikio valandų ir nepaisydami sunkumų, jie organizuoja didelę šventę: puošia salę, serviruoja stalus, ruošia asmenines dovanėles daugiau nei 100-tui senų žmonių.

Daugumą senolių patys atveža į šventę, o jai pasibaigus - nuveža namo.

Šilutiškiams talkina ir būrelis iš Vokietijos, Gelsdorfo šv. Michaelio parapijos atvykusių svečių. Rėmėjai aukoja savo laiką ir pinigus

Prie šventiškai papuoštų stalų šeštadienį, 2011 m. lapkričio 26 d., susėdo daugiau nei 110 sandoriečių globojamų senelių.

„Šilutės Sandoros“ pirmininkė Astrita Liepienė pirmiausia prabyla apie rėmėjų iš Vokietijos gerumą. „Negaliu nesižavėti šių žmonių atsidavimu mūsų kraštiečiams. Juk kai kurie rėmėjai vokiečiai mūsų žmonių nėra net matę, bet daugelį metų remia juos“, - kalba ji apie geradarius.

8 žmonės, kurie šį kartą artėjant kasmetinei senelių šventei atvyko iš Vokietijos, tėra tik maža dalelė iš tos didelės grupės, kurie šią šventę remia. Šilutiškiams savo laiką ir lėšas aukoja, dovanėles pakuoja daugybė ne tik Šv. Michaelio parapijos tikinčiųjų, bet ir Rostoko miesto apylinkėse gyvenančių žmonių. Daugelis jų niekada nematė ir nepamatys tų, kuriems įteiktos jų su didele meile suruoštos kalėdinės dovanėlės, niekada neišgirs asmeniškos pasveikinto senelio padėkos.

Joks fondas nefinansuoja į Šilutę kasmet prieš Kalėdas ir Velykas atvykstančių vokiečių kelionių. Važiuoja jie už savo ir kitų parapijos žmonių suaukotas lėšas. Dalis rėmėjų jau yra pensininkai, tad turi pakankamai laisvo laiko. Kita dalis - dirbantys žmonės, todėl norėdami padėti ruošti dovanėles šilutiškiams ir jas atgabenti, jie turi prašytis atostogų savo sąskaita.

Ir šį kartą ketvirtadienio vakare atvykę svečiai neliko tik svečiais. Jie, anot A. Liepienės, iš karto ėjo parduotuvėn, pirko duonos, kitų produktų, patys tepė begalę sumuštinių šventei, puošė stalus.

   Šias keliones organizuojantis p. Franz Laush į Šilutę atvyksta jau 33-ią kartą. Kalbėdamas su „Šilutės naujienomis“ svečias sakė, jog jo kraštiečiai nori suteikti prieškalėdinio džiaugsmo Pamario seneliams ir vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Todėl „Šilutės Sandorą“ remia jau bene 15 metų.

   A. Liepienė šventės metu padėką už ilgametę paramą įteikė poniai Liezel Pukies. 80-metį šiemet švenčianti moteris taip pat jau daug metų lanko šilutiškius, pati perka jiems vaišes, atveža savo keptų pyragų.

   Vaikai rašė padėkos laiškus

   Sandoriečių globojami vaikai dar iki šventės piešė kalėdinius atvirukus, rašė padėkos laiškus rėmėjams Vokietijoje. Didelė krūva laiškų jau nugulė A. Liepienės stalą, o šiomis dienomis jie iškeliaus į Vokietiją.

   Artėjant kasmetinei senelių šventei Sandoros darbuotojams tenka didelis krūvis: jie puošia salę ir stalus, ruošia vaišes.

   Ugnė, Karolina, Ligita, Agnė, Martynas ir kiti globojami vaikai į „Sandoros“ būstinę ateina 5 kartus per savaitę. Čia dirbantys žmonės maitina juos karštais pietumis, moko piešti, kartu su jais muzikuoja ir gieda giesmeles. Savo programėle vaikai kasmet pradžiugina ir parapijos senolius.

   Sandora kiekvieną vasarą savo globotiniams organizuoja ir stovyklas. Joms reikia nemažai lėšų, tad ir čia remia vokiečiai, prisideda ir šilutiškiai, paaukodami organizacijai 2 proc. savo pajamų mokesčio.

   Senoliai džiaugėsi švente

   Vis dėlto didžiausias krūvis tenka „Sandoroje“ dirbantiems žmonėms. Visą savo laisvalaikį globojamiems seneliams ir vaikams atiduoda ne tik pati A. Liepienė. Ji sako nerandanti žodžių, kuriais norėtų padėkoti savo talkininkams Irutei ir Remigijui Šemekliams, Lijanai Pranculienei, Danutei Jokšienei, Svietai Tubutienei, Gediminui Kleinui, Vandutei Losienei, Astrai Kleinienei, Gražinai Kleinaitei, Ingridai Vingienei, Bronelei Damavičienei, Birutei Juraškienei, Nijolei Lidžiuvienei.

   „Tai žmonės, kurie turi labai dideles ir gerumo kupinas širdis. Mes visi - ir šilutiškiai, ir rėmėjai iš Rostoko - turime bendrą tikslą ir dirbame bendrą darbą dėl Lietuvos senelių ir vaikų“, - sako organizacijos vadovė.

   Šeštadienį prie puošnių stalų susėdusius parapijos ilgaamžius A.Liepienė sveikino su atėjusiu adventu ir linkėjo sveikatos, palaimintų Kalėdų ir kad artėjant šiai šventei jų širdys prisipildytų gerumo ir džiaugsmo.

   Senoliai klausėsi giesmių, bendravo, vaišinosi. Namo jie skirstėsi smagūs, pabendravę su bendraminčiais, ir neslėpė dėkingumo šventės rengėjams.